www.vydraga.eu

Algirdas

AlgirdasAš tai į „Vydraga“ neatėjau. Tai ji atėjo pas mane. Po nemažos patirties bagažo, kurį suteikė dar konservatorijos laikais rengtos folkloro ekspedicijos, dalyvavimas „Ratilio“ ansamblyje, darbas instrumentinės grupės vadovu, pagaliau pačios vadovės Zitos Kelmickaitės paskaitos ir pastabos, pasakojimai ir patarimai, susitikimai su kaimo žmonėmis – muzikantais ir dainininkėmis, panorau sukurti kažką pats – savarankiškai. Ir 1988 spalio 7 dieną man pavyko. M.K Čiurlionio meno mokyklos rūsyje, pionierių kambaryje surinkau būrelį žmonių, norinčių drauge kurti folkloro ansamblį.

Didžioji dalis tų žmonių buvo perbėgėliai iš „Ratilio“, kurie po vienos ar dviejų repeticijų, išgirdę apie jų buvusio kolektyvo kelionę į JAV, sėkmingai grįžo atgal, suvilioti užjūrio kelionėmis. Tiesa, pakeliavę po pasaulį kai kurie jų vėl prisijungė prie mūsų ir sėkmingai bendradarbiavo su manimi daugiau nei 7- neris metus. Po savo sparneliu mus priglaudė Lietuvos muzikų draugija. Drauge su „Vydraga“, kurioje tuo metu buvo apie 25-27 žmones, apkeliavome beveik visą Europą ir Argentiną, išgyvenome daug linksmų ir liūdnų valandų, tačiau didelė grupė – prabanga norint daryti rimtus darbus, kažko siekti tobulėti. Be to daugelis grupės nariu suaugo, „apaugo“ šeimomis ir vaikais, butais, komercija ir kitais būtinais dalykais ir jiems folkloras liko tik maloni laisvalaikio praleidimo forma. Jie norėjo „Vydraga“ paversti klubu. Taigi išsiskyrėme. Po keliu mėnesių tylos, 1996 pavasarį surinkau penkių pukių muzikantų grupę, kuri davė pagrindą šiandieninei, „Aukso Paukšte“ apdovanotai, „Vydragai“. Toje sudėtyje be manęs dalyvavo Marijus Šnaras, Vytautas Linkevičius, Regimantas Žitkauskas ir Jūnė. Šiems žmonėms esu be galo dėkingas už „Vydragos“ atgimimą ir suklestėjimą.

Algirdas

{highslide}popup/d_algirdas4.jpg{/highslide}{highslide}popup/d_algirdas5.jpg{/highslide}{highslide}popup/d_algirdas6.jpg{/highslide}